Veislės istorija
Istorijoje apie pirmų atsiradusių nulėpausių kačių žemėje yra pilna legendų ir paslapčių. Pats ankstyviausias įvykis apie katę su neįprastomis ausimis buvo paviešintas 1976 metais. Ir būtent šiais metais"Pasaulinis žurnalas žinios ir pramogos" parašė straipsnį apie nuostabius ilgaplaukius nulėpausius katinus, kilusius iš Vakarų. Nuo tų laikų buvo retsykiais minima apie katinus su užlenktomis ausimis, kurie buvo atvežami iš Kinijos į Europą. Bet ne šitomis katėmis buvo itin susidomėta ir ne nuo jų atsirado nulėpausių kačių veislynai. Todėl šios veislės gimimo data minima nuo 1961 metų.
Štai kaip viskas prasidėjo.
Vieną sykį 1961 m. netoli nuo fermos Pertriš (Škotijoje) Uljamas Ross (britų veislės veislyno "Denisla" savininkas) pastebėjo neįprastą katę. Ji buvo ypatinga. Balta, trumpo plauko, stora uodega ir su nuleistomis žemyn ausimis. Ross susipažino su šios fermos savininku. Iš jo jis sužinojo katės vardą Susie. Uljamas pasakė fermeriui, kad jei Susie atsives kačiukų su tokiomis neįprastomis ausytėmis, tai jis norėtų vieną iš jų įsigyti. Praėjus dviems metams Susie atsivedė vadą, kurioje buvo du nulėpausiai kačiukai. Baltą nulėpausę katę, kuri buvo panaši į savo mamą kaip du vandens lašai, Rous pasiėmė sau ir pavadino ją Denisla Snooks.
Štai kaip viskas prasidėjo.
Vieną sykį 1961 m. netoli nuo fermos Pertriš (Škotijoje) Uljamas Ross (britų veislės veislyno "Denisla" savininkas) pastebėjo neįprastą katę. Ji buvo ypatinga. Balta, trumpo plauko, stora uodega ir su nuleistomis žemyn ausimis. Ross susipažino su šios fermos savininku. Iš jo jis sužinojo katės vardą Susie. Uljamas pasakė fermeriui, kad jei Susie atsives kačiukų su tokiomis neįprastomis ausytėmis, tai jis norėtų vieną iš jų įsigyti. Praėjus dviems metams Susie atsivedė vadą, kurioje buvo du nulėpausiai kačiukai. Baltą nulėpausę katę, kuri buvo panaši į savo mamą kaip du vandens lašai, Rous pasiėmė sau ir pavadino ją Denisla Snooks.
Denisla Snooks
Denisla Snooks tėvas liko nežinomas. Uljamas ir jo žmona Meri susidomėjo šia paveldėta mutacija. Kai Denisla Snooks užaugo, ją sukergė su naminiu trumpaplaukiu katinu, kurio spalva buvo raudona, tigrinio rašto. Vadoje buvo gymęs vienas nulėpausis kačiukas. Rous jį pavadino Snowball.
Tolimesniam šios mutacijos tyrimui ir šio fenotipo užtvirtinimui Snowball'ui į partneres Uljamas įsigijo nuostabią baltą britų trumpaplaukių veislės katę Lady May. Šita porelė ir buvo pradininkai šios kartos veisimo Scottish Fold.
Vadoje iš penkių kačiukų nuo Snowball ir Lady May dalis kačiukų buvo nulėpausiai, o kita dalis - su įprastomis tiesiomis ausimis.
Rous nusprendė, kad šią įvykusią mutaciją reikia įvardyti kaip "Fold - ear, reikšmė Fd" paveldėtas dominuojantis tipas. Iš visų kačiukų tobulinti tolimesnei kartai Uljamas ir Meri Ross atrinko baltą nulėpausį katinėlį "Denisla Snowdrift". Apie kitas Snowball ir Lady May vadas daugiau nieko nežinoma. Tikriausiai šie kačiukai buvo parduodami ne kergimams.
1966 metais Rousai užregistravo savo neįprastus katinus į GCCF kaip "bred 26" (trumpaplaukiai baltos spalvos). Rousai aktyviai dalyvavo kačių parodose. 1967 m. vienoje parodoje šie neįprasti katinai atkreipė teisėjos Alison Ašford dėmesį ir ji rekomendavo Viljamui ir Meri parodyti nulėpausius katinus žinomai anglų felinologei Patricijai Terner (kuri vėliau padėjo Rousam užregistruoti šią veislę). Rousai pasikvietė Ternes aplankyti jų veislyną. Patricija buvo sužavėta nulėpausėmis katėmis. Ypač jai patiko stambaus sudėjimo jaunas, baltos spalvos nulėpausis katinas Denisla Snowdrift, kurį pavadino Storuliu. Viljamas ir Meri padovanojo Storulį Patricijai Tener ir ji nusivežė Storulį į Angliją. Tener šitam neįprastam katinui turėjo paruošusi katę, kuri buvo baltos spalvos, britų trumpaplaukių veislės, vardu Scarletina Diamond.
Vadoje buvo tik dalis nulėpausių kačiukų. Šią prielaidą patvirtino Rousai, kad nulėpusias ausytes paveldi tik dominuojantis genas, tai reiškia, kad jei norima, jog katė susilauktų nulėpausių kačiukų, pakanka, kad nulėpausis būtų vienas kuris nors iš tėvų. Tolimesniame mutacijos tyrime buvo išsiaiškinta, kad sukergiant du "foldus", vadoje gimsta kačiukai su stuburo, sąnarių defektais. Požymiai buvo tokie: trumpi sąnarių slanksteliai, suaugę stuburo slanksteliai. Prie šio mutacijos tyrimo prisijungė žinomas tyrėjas dakt. Olifan Džeksonas. Jis patvirtino tiesioginę koreliaciją, kad tarp skeletų yra pažeidimai, kuriai sudaro šios mutacijos Fd poveikis. Be skeleto anomalijos pasitaikydavo "foldai" su klausos sutrikimais arba iš viso kurti. Bet gyvūnų kurtumas nebuvo susietas su ausies kriauklės struktūra, o tai greičiausiai priklausė nuo gyvūno kailio ir akių spalvos. Nes baltos spalvos kačių su žydromis akimis defektas buvo kurtumas.
Didelė tikimybė, kad veisiant šią veislę išaiškėjo toks defektas kaip kaulų anomalija ir tuomet 1971 m. GCCF buvo nuspręsta uždrausti veisti šią veislę. Nežiūrint į draudimą, kad negalima toliau užsiimti šios veislės populiacija, viena iš stambiausių felinologų organizacijų Jungtinėje Karalystėje toliau entuziastingai pradėjo šį darbą tarp "fold" kačių. Nors susidomėjimas šia veisle Anglijoje labai sumažėjo.
Tolimesniam šios mutacijos tyrimui ir šio fenotipo užtvirtinimui Snowball'ui į partneres Uljamas įsigijo nuostabią baltą britų trumpaplaukių veislės katę Lady May. Šita porelė ir buvo pradininkai šios kartos veisimo Scottish Fold.
Vadoje iš penkių kačiukų nuo Snowball ir Lady May dalis kačiukų buvo nulėpausiai, o kita dalis - su įprastomis tiesiomis ausimis.
Rous nusprendė, kad šią įvykusią mutaciją reikia įvardyti kaip "Fold - ear, reikšmė Fd" paveldėtas dominuojantis tipas. Iš visų kačiukų tobulinti tolimesnei kartai Uljamas ir Meri Ross atrinko baltą nulėpausį katinėlį "Denisla Snowdrift". Apie kitas Snowball ir Lady May vadas daugiau nieko nežinoma. Tikriausiai šie kačiukai buvo parduodami ne kergimams.
1966 metais Rousai užregistravo savo neįprastus katinus į GCCF kaip "bred 26" (trumpaplaukiai baltos spalvos). Rousai aktyviai dalyvavo kačių parodose. 1967 m. vienoje parodoje šie neįprasti katinai atkreipė teisėjos Alison Ašford dėmesį ir ji rekomendavo Viljamui ir Meri parodyti nulėpausius katinus žinomai anglų felinologei Patricijai Terner (kuri vėliau padėjo Rousam užregistruoti šią veislę). Rousai pasikvietė Ternes aplankyti jų veislyną. Patricija buvo sužavėta nulėpausėmis katėmis. Ypač jai patiko stambaus sudėjimo jaunas, baltos spalvos nulėpausis katinas Denisla Snowdrift, kurį pavadino Storuliu. Viljamas ir Meri padovanojo Storulį Patricijai Tener ir ji nusivežė Storulį į Angliją. Tener šitam neįprastam katinui turėjo paruošusi katę, kuri buvo baltos spalvos, britų trumpaplaukių veislės, vardu Scarletina Diamond.
Vadoje buvo tik dalis nulėpausių kačiukų. Šią prielaidą patvirtino Rousai, kad nulėpusias ausytes paveldi tik dominuojantis genas, tai reiškia, kad jei norima, jog katė susilauktų nulėpausių kačiukų, pakanka, kad nulėpausis būtų vienas kuris nors iš tėvų. Tolimesniame mutacijos tyrime buvo išsiaiškinta, kad sukergiant du "foldus", vadoje gimsta kačiukai su stuburo, sąnarių defektais. Požymiai buvo tokie: trumpi sąnarių slanksteliai, suaugę stuburo slanksteliai. Prie šio mutacijos tyrimo prisijungė žinomas tyrėjas dakt. Olifan Džeksonas. Jis patvirtino tiesioginę koreliaciją, kad tarp skeletų yra pažeidimai, kuriai sudaro šios mutacijos Fd poveikis. Be skeleto anomalijos pasitaikydavo "foldai" su klausos sutrikimais arba iš viso kurti. Bet gyvūnų kurtumas nebuvo susietas su ausies kriauklės struktūra, o tai greičiausiai priklausė nuo gyvūno kailio ir akių spalvos. Nes baltos spalvos kačių su žydromis akimis defektas buvo kurtumas.
Didelė tikimybė, kad veisiant šią veislę išaiškėjo toks defektas kaip kaulų anomalija ir tuomet 1971 m. GCCF buvo nuspręsta uždrausti veisti šią veislę. Nežiūrint į draudimą, kad negalima toliau užsiimti šios veislės populiacija, viena iš stambiausių felinologų organizacijų Jungtinėje Karalystėje toliau entuziastingai pradėjo šį darbą tarp "fold" kačių. Nors susidomėjimas šia veisle Anglijoje labai sumažėjo.
Denisla Hektor
Šiame laikotarpyje, kai buvo uždrausta Anglijoje veisti škotų nulėpausius, kelių "foldų" kačių antrąja tėvyne tapo JAV (Jungtinės Amerikos valstijos). Pirmąja "foldų" veisėja JAV tapo Lyn Lamoureux. Ji iš Rousų įsigijo nulėpausį katiną Denisla Hester. Jis buvo tigrinio rašto ir žydros spalvos su baltos spalvos priemaišomis.
Tolimesnėje eigoje Lyn taip ir pradėjo darbą su nulėpausėmis katėmis JAV. Scottish Fold praktiškai įsitvirtino naujame pasaulyje. JAV tapo šitos nuostabios veislės antrąja tėvyne, kur gavo visapusišką pripažinimą ir meilę.
Amerikoje veisėjams praktiškai viską reikėjo pradėti nuo nulio. Pagrindinis padėjėjas ir konsultantas buvo genetikos daktaras Rouzmuld Pelc. Glausto bendrininkavimo tarp veisėjų ir genetikų dėka buvo nuspręsta ir patvirtinta, kad kaulų anomalijos atsiranda tik pas homozigotinius gyvūnus. Taip buvo nuspręsta, kad išsaugotų šią mutaciją, reikia šalintis jos nepageidaujamų derinių. Pagrinde foldus veisė su įprastomis katėmis stačiomis ausimis. Į šį vaidmenį amerikiečiai pirmuosius partnerius parinko tris veisles: britų trumpaplaukius, amerikos trumpaplaukius ir egzotų veislės kates (o tais metais egzotų veislė neturėjo dabartinio ekstremalaus tipo).
1974 m. CFA (pati stambiausia ir prestižiškiausia felinologų sistema visame pasaulyje) nusprendė Scottish Fold įtraukti į eksperimentinę knygą. Tais pačiais metais Salle Peters kartu su Rousais įsteigė CFA tarptautinę asociaciją "Scottish Fold" (ISFA), kuri iki šios dienos užsiima šios veislės tobulinimu.
1976 m. CFA užregistravo veislę Scottish fold. O 1977 m. veislė gavo profesionalų statusą su teise gauti čempiono titulus. Leistini partneriai foldams buvo Scottish Straight (stačiaausiai foldų palikuonys), o veislės pagerinimui kartais kergimuose galėjo būti ir amerikos trumpaplaukiai, ir britų trumpaplaukiai katinai.
Kartais trumpaplaukių katinų vadoje vis dažniau gimdavo ilgaplaukiai kačiukai. Jų atsiradimas nesukeldavo nuostabos, nes pirmas škotų foldų bridingas - programoje buvo naudojamas egzotas, kuris buvo ilgo plauko geno nešiotojas. Nepakartojamas ilgaplaukių nulėpausių kačių grožis buvo atkreiptas į jų minkštą povilnę. Pats kailis buvo šilko struktūros, kuris nebuvo linkęs susivelti. Dėl to ir buvo šiai veislei suteiktas didesnis susižavėjimas bei šarminis grožis.
Plauko ilgis nevienodas: kelnyčių, uodegos srity plaukas ilgesnis negu keteros, nugaros ir šonų dalyje. Ilgaplaukiai foldai tapo stiprūs konkurentai persams. Europoje ilgaplaukės nulėpausės katės gavo pavadinimą Hailendfold.
Pirmasis Scottish fold, užregistruotas Amerikos felinologų asocijacijoje CFA, buvo Wyola Jed Callant. Ji buvo Denisla Hester of Mini ir egzotinės juodos spalvos katės Leprechaun's Hurst of Wyda dukra.
Ši veislė ganėtinai greitai ir stipriai užkariavo amerikiečių veisėjų širdis, vis daugiau ir daugiau foldų registravosi į CFA ir į kitas felinologų sistemas JAV. Kačių parodose foldams buvo skirtas ypatingas dėmesys, tiek iš teisėjų pusės, tiek iš žiūrovų.
1988 m. foldai darėsi vis populiaresni. Ji tapo populiaresnė veislė JAV ir užėmė 9-ą vietą tarp visų veislių. Su kiekvienais metais škotai užkariaudavo vis naujų gerbėjų širdis ir 1995 m. pakilo iki 6-os vietos (po persų, siamų, meino meškėnų, abisinijos ir burmos kačių).
Nulėpausės katės tęsia savo triumfą per visą pasaulį ir atkakliai užkariauja vis kitas šalis.
1982 m. Paryžiuje atsirado pirmi prancūziški foldai. 1983 m. vasarį Techase į Vokietiją buvo išvežti du nulėpausiai katinai, kurie pratęsė savo Scottish Fold kilmę Europoje.
1986 m. prasidėjo naujos kartos nulėpausių katinų veisimas Italijoje, Švedijoje ir Belgijoje.
Naujai kartai buvo atrinktas jaunas škotas iš Vokietijos, kuris buvo kryžmintas iš Europos kilusių trumpaplaukių ir britų trumpaplaukių katinų. Tolimesnei kartai tobulinti buvo atvežama vis naujų škotų iš JAV. Felinologai iš Europos suvokė bridingo (programa, kilusia iš Amerikos) tai, kad Scottish Fold'ą reikia kergti su Scottish Straight. Nes suvokė, kad tik toks kryžminimas priartina prie maksimalaus škoto standarto ir tokiu būdu galima apsisaugoti nuo nepageidaujamos mutacijos. Bet tolimesnėje eigoje buvo vis populiariau kergti foldus su britų trumpaplaukiais, kas privedė prie "subritinto" foldo. Europos foldai tapo panašūs į britų trumpaplaukius su nulėpusiomis ausimis. Sumažėjo spalvų gama ir buvo pasiūlyta spalvų gama, atitinkanti britų veislę. Europoje vis keliamas klausimas dėl škotų veislės populiacijos. Bet Amerikoje ši veislė yra populiari ir užkariavo daugumos žmonių širdis.
Tolimesnėje eigoje Lyn taip ir pradėjo darbą su nulėpausėmis katėmis JAV. Scottish Fold praktiškai įsitvirtino naujame pasaulyje. JAV tapo šitos nuostabios veislės antrąja tėvyne, kur gavo visapusišką pripažinimą ir meilę.
Amerikoje veisėjams praktiškai viską reikėjo pradėti nuo nulio. Pagrindinis padėjėjas ir konsultantas buvo genetikos daktaras Rouzmuld Pelc. Glausto bendrininkavimo tarp veisėjų ir genetikų dėka buvo nuspręsta ir patvirtinta, kad kaulų anomalijos atsiranda tik pas homozigotinius gyvūnus. Taip buvo nuspręsta, kad išsaugotų šią mutaciją, reikia šalintis jos nepageidaujamų derinių. Pagrinde foldus veisė su įprastomis katėmis stačiomis ausimis. Į šį vaidmenį amerikiečiai pirmuosius partnerius parinko tris veisles: britų trumpaplaukius, amerikos trumpaplaukius ir egzotų veislės kates (o tais metais egzotų veislė neturėjo dabartinio ekstremalaus tipo).
1974 m. CFA (pati stambiausia ir prestižiškiausia felinologų sistema visame pasaulyje) nusprendė Scottish Fold įtraukti į eksperimentinę knygą. Tais pačiais metais Salle Peters kartu su Rousais įsteigė CFA tarptautinę asociaciją "Scottish Fold" (ISFA), kuri iki šios dienos užsiima šios veislės tobulinimu.
1976 m. CFA užregistravo veislę Scottish fold. O 1977 m. veislė gavo profesionalų statusą su teise gauti čempiono titulus. Leistini partneriai foldams buvo Scottish Straight (stačiaausiai foldų palikuonys), o veislės pagerinimui kartais kergimuose galėjo būti ir amerikos trumpaplaukiai, ir britų trumpaplaukiai katinai.
Kartais trumpaplaukių katinų vadoje vis dažniau gimdavo ilgaplaukiai kačiukai. Jų atsiradimas nesukeldavo nuostabos, nes pirmas škotų foldų bridingas - programoje buvo naudojamas egzotas, kuris buvo ilgo plauko geno nešiotojas. Nepakartojamas ilgaplaukių nulėpausių kačių grožis buvo atkreiptas į jų minkštą povilnę. Pats kailis buvo šilko struktūros, kuris nebuvo linkęs susivelti. Dėl to ir buvo šiai veislei suteiktas didesnis susižavėjimas bei šarminis grožis.
Plauko ilgis nevienodas: kelnyčių, uodegos srity plaukas ilgesnis negu keteros, nugaros ir šonų dalyje. Ilgaplaukiai foldai tapo stiprūs konkurentai persams. Europoje ilgaplaukės nulėpausės katės gavo pavadinimą Hailendfold.
Pirmasis Scottish fold, užregistruotas Amerikos felinologų asocijacijoje CFA, buvo Wyola Jed Callant. Ji buvo Denisla Hester of Mini ir egzotinės juodos spalvos katės Leprechaun's Hurst of Wyda dukra.
Ši veislė ganėtinai greitai ir stipriai užkariavo amerikiečių veisėjų širdis, vis daugiau ir daugiau foldų registravosi į CFA ir į kitas felinologų sistemas JAV. Kačių parodose foldams buvo skirtas ypatingas dėmesys, tiek iš teisėjų pusės, tiek iš žiūrovų.
1988 m. foldai darėsi vis populiaresni. Ji tapo populiaresnė veislė JAV ir užėmė 9-ą vietą tarp visų veislių. Su kiekvienais metais škotai užkariaudavo vis naujų gerbėjų širdis ir 1995 m. pakilo iki 6-os vietos (po persų, siamų, meino meškėnų, abisinijos ir burmos kačių).
Nulėpausės katės tęsia savo triumfą per visą pasaulį ir atkakliai užkariauja vis kitas šalis.
1982 m. Paryžiuje atsirado pirmi prancūziški foldai. 1983 m. vasarį Techase į Vokietiją buvo išvežti du nulėpausiai katinai, kurie pratęsė savo Scottish Fold kilmę Europoje.
1986 m. prasidėjo naujos kartos nulėpausių katinų veisimas Italijoje, Švedijoje ir Belgijoje.
Naujai kartai buvo atrinktas jaunas škotas iš Vokietijos, kuris buvo kryžmintas iš Europos kilusių trumpaplaukių ir britų trumpaplaukių katinų. Tolimesnei kartai tobulinti buvo atvežama vis naujų škotų iš JAV. Felinologai iš Europos suvokė bridingo (programa, kilusia iš Amerikos) tai, kad Scottish Fold'ą reikia kergti su Scottish Straight. Nes suvokė, kad tik toks kryžminimas priartina prie maksimalaus škoto standarto ir tokiu būdu galima apsisaugoti nuo nepageidaujamos mutacijos. Bet tolimesnėje eigoje buvo vis populiariau kergti foldus su britų trumpaplaukiais, kas privedė prie "subritinto" foldo. Europos foldai tapo panašūs į britų trumpaplaukius su nulėpusiomis ausimis. Sumažėjo spalvų gama ir buvo pasiūlyta spalvų gama, atitinkanti britų veislę. Europoje vis keliamas klausimas dėl škotų veislės populiacijos. Bet Amerikoje ši veislė yra populiari ir užkariavo daugumos žmonių širdis.
Remtasi literatūra: "Шотландская вислоухая кошка" - Ум и обояние
Rašytojas: Е. Шевченко
Rašytojas: Е. Шевченко